2010 m. Rugsėjo 3 d. Penktadienis
Ketvirtadienis, 02/4/2010 06:34
Gintaras Visockas (www.slaptai.lt) />
Štai pagrindiniai mano klausimai, kuriuos jam nusiunčiau elektroniniu paštu. Kokia Lietuvos katalikų bendruomenės padėtis, lyginant su Europa? Kurie labiau tikintys, pamaldūs – lietuviai ar, sakykim, prancūzai, vokiečiai, italai, lenkai? Ar iš tikrųjų išsilavinusi, demokratinė Europa vis labiau tolsta nuo krikščionybės idealų? Ar europietiškas pamaldumas nėra daugiau poza, nei tikras, gilus tikėjimas? Koks mūsų, krikščionių, katalikų, požiūris turėtų būti į islamą, į musulmonų pasaulį? Šiandien musulmonai, man regis, labiau pamaldūs, giliau tikintys už mus, katalikus, tad ko mes galėtumėme pasimokyti iš musulmonų? Ar gausi lietuviška katalikiškos pakraipos spauda? Kaip jai šiandien išsilaikyti, išgyventi, kai didžiausius tiražus Lietuvoje susižeria pornografiniai, bulvariniai leidiniai? Kaip Jūs padedate katalikiškos pakraipos leidiniams? Kokios tradicijos tarp Bažnyčios ir katalikiškų leidinių nusistovėjusios Vakarų Europoje? Kaip Lietuvos Bažnyčia po ateistinio valdymo metų prisiderina prie nepriklausomybės, kartu ir liberalumo klestėjimo ypatumų? Juk šiandieninėje Lietuvoje tikriausiai esama labai daug dalykų, kurie Jums visiškai nepriimtini, bet kurie egzistuoja. Sakykim, abortai, paleistuvavimas, girtuoklystė, narkomanija. Vieno užtektinai garsaus kunigo paprašiau interviu dėl požiūrio į narkomaniją, paleistuvystę ir alkoholio reklamą. Pasakė, jog interviu duoti be Jūsų sutikimo negali, todėl aš, žurnalistas, pirmiausiai privalau visus klausimus suderinti su Jumis, arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi. Kunigui pasakiau, kad man tikrai nereikia nieko su niekuo derinti, o jei jam reikia derinti, tai tegul ir derina. Žodžiu, interviu spaudoje nepasirodė. Kas tai – normali tvarka, apsidraudimas ar vis tik cenzūros apraiškos? Kas, kaip ir kodėl iš Bažnyčios tarnų gali bendrauti su spauda? Ar bendraujate su visa spauda? Ar esama atvejų, kai atsisakote duoti interviu? Koks, Jūsų manymu, turėtų būti Bažnyčios santykis su politika? Lenkijoje kunigai tampa parlamentarais, Lietuvoje – ne. Kuris sprendimas, Jūsų nuomone, išmintingesnis? Ką ir kaip reikėtų keisti, norint sustiprinti Bažnyčios įtaką? Lietuviškoje spaudoje esama pranešimų ir apie paleistuvaujančius, bizniaujančius, girtuokliaujančius kunigus. Tokių atvejų per pastaruosius du dešimtmečius daugėja ar mažėja? Koks norinčiųjų studijuoti teologiją skaičius? Kunigų seminarijose besimokančiųjų mažėja ar daugėja?

Šiuos klausimus iš anksto nusiunčiau, kad arkivyskupas S.Tamkevičius turėtų laiko deramai pasiruošti. Net buvau specialiai nuvykęs į Kauną asmeniškai pažinčiai. Mat arkivyskupas S.Tamkevičius dar pageidavo pažvelgti į šių eilučių autorių “iš arčiau”. Na, nuvykau, na, pasirodžiau, na, prie pietų stalo gerą valandą pasakojau apie savo intencijas. Nemanau esąs pats didžiausias nusidėjelis Lietuvoje, tačiau S.Tamkevičiaus atsakymų į savo klausimus nesulaukiu iki šiol (jau įpusėjo ketvirtas mėnuo). Nesulaukiu net paaiškinimo, kodėl arkivyskupas S.Tamkevičius nesiteikia atsakyti į mano klausimus.

O juk nuoširdus, atviras pokalbis būtent šiomis temomis, man regis, pritrauktų užtektinai gausų skaitytojų ratą ir nė kiek nesumažintų Bažnyčios autoriteto. Pastaruoju metu tenka dažnokai bendrauti su Lietuvoje gyvenančiais musulmonais, ir atviresnių pokalbių metu jie mane perspėja: Gintarai, ar tau neatrodo, kad lietuvių tauta miršta, nes Lietuvos gatvėse – vien pensininkai, o kavinės – pustuštės arba visai tuščios? Tie patys musulmonai atvirumo valandėlę man pasakoja, kokius įspūdžius patyrė, aplankę pagrindines mūsų bažnyčias. Jie buvo šoko ištikti: “jūsų maldos namuose – vien senimas, kur jūsų besimeldžiantys vaikinai ir merginos, ką apie visa tai mano jūsų kunigai, vyskupai, kardinolai?”

Dabar jau žinau, ką atsakyti musulmonams: “mūsų Bažnyčia vengia nepatogių klausimų”.

Visą straipsnį rasite portale
www.slaptai.lt
Žymės
Įvertinimas
Bendras įvertinimas: 5
Šis įrašas patiko:
Komentarai
Skelbti naują komentarą
Vardas:
Komentaras:
paskelbti komentarai:
Trečiadienis, 02/10/2010 11:17
Krikdemas Zigmas
Aš noriu būti tavo meilės objektu. Ir tuo raudonu lipduku ant pradinuko skruosto... Aš noriu sutilpt į vieną sakinį nuo "Love is.." kramtomos gumos pakelio, ir širdelės statulėle, kioske, norėčiau būti... norėčiau, kad ne sveikintum, o liestum....ir negalėtum naglai meluot, atėjęs pas mane atgal, prisiuostęs kito svetimo žmogaus...Norėčiau ko nors tikro, o ne komerciško... Norėčiau, kad pasakytum tai ką nori, tiesiai į akis, o ne per A2. Ir dar labai noriu, kad mes taptumėm kaip Chuck'o Noriso parodija.. kuri viską gali, tik negali niekaip pasibaigt... Prisiminiau, kad noriu būti labiau sukalbamesnis žmogus, kad išdrįstum paprašyti to, ko norime abu.Ir dar kai ko norėčiau...ir tik trumpai, tik vieną dieną, kol isteriškai poruosis aplinka. Visą tai galėčiau, nes norėčiau, pasakyti tau.. ir tu žinai kur.
Ketvirtadienis, 02/4/2010 23:36
Nejau bažnyčia pati save kritikuos?
Ketvirtadienis, 02/4/2010 20:56
Anonimas
Visocko pastebėjimai taiklūs ir įdomūs. Apgailėtina, kad mūsų bažnytininkų vadų galvose sutemos.