Jei lietuvių paklaustume, ko reikėtų, kad jie taptų laimingesni, didžioji dalis pirmiausia paminėtų pinigus. Mokslininkai, tyrinėjantys vadinamą laimės ekonomiką – keistai skambančią ekonomikos mokslų kryptį – bando išmatuoti laimingą visuomenę. Skaičiavimai rodo, kad laimės jausmas yra susijęs su pajamų gavimu iki tam tikros ribos. Ekonomistas Raimondas Kuodis LRT laidoje „Įžvalgos“ atskleidžia, kokia yra riba, kuri patenkintų statistinį lietuvį.

 „Kol visuomenė gyvena skurdžiai, didesnės pajamos prisideda prie bendros psichologinės visuomenės būsenos pagerėjimo. Ta riba Lietuvoje būtų 4-5 tūkstančiais litų per mėnesį į rankas. Šiuo atveju kalbame apie ribą, virš kurios progresas laimės fronte jau nebebūtų toks didelis skiriant grynai pajamas. Aišku, yra ir daug kitų dalykų, prisidedančių prie visuomenės laimingumo arba nelaimingumo“, - apie pinigų ir laimės santykį kalbėjo R. Kuodis.

 Kitas laidos pašnekovas – psichologas ir Seimo narys Gediminas Navaitis teigia, kad pasaulyje jau kuris laikas vis garsiau kalbama, kad visuomenės laime turi rūpintis ne tik žmogus, bet ir valstybė. 

 „Maždaug ketvirtadalis lietuvių save priskiria prie laimingų. Esame tų šalių grupėje, kur dauguma žmonių atsako, kad jeigu jie ir yra patenkinti gyvenimu, vis tiek turi kovoti, t. y. norinti išlaikyti tą patenkinamą būseną reikia dėl to kovoti. Jeigu mes neturime tikslingos politikos, nukreiptos į tai, kad ši visuomenė būtų labiau savimi patenkinta, todėl ir matome tokį rezultatą. Kodėl turime būti patenkinti gyvenimu, jeigu visuomenė ta linkme nieko nedaro?“, - kalbėjo G. Navaitis.

 Laidoje „Įžvalgos“ taip pat sužinosite, kaip matuojama laimės ekonomika ir kokių žingsnių reikėtų imtis, kad Lietuvos visuomenė taptų nors truputį laimingesnė.

 Laida „Įžvalgos“ - sekmadienį 16.45 val. per LRT.

 Laidos vedėjas – Virginijus Savukynas.