Šiandieninio lietuvių - lenkų konflikto galėjo nebūti, jeigu istorinės aplinkybės XIX-XX a. sandūroje būtų susiklosčiusios kiek kitaip. Knygą apie Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamą Mykolą Riomerį, save laikiusiu ne lietuviu, o Lietuvos lenku, parengęs istorikas Rimantas Miknys LRT laidoje „Įžvalgos“ atskleis, kad buvo galimybė susiformuoti moderniai Lietuvos lenkų tautai.
„Mes pripažįstame, kad yra lenkai Lietuvoje, bet nėra Lietuvos lenkų. Tai nėra tik žodžių žaismas. Nenoriu politikuoti, bet taip diktuoja dabartinis gyvenimas. Galėtume turėti naują variantą, nes kultūrinę tradiciją Lietuvoje gyvenantys lenkai pripažįsta ir nori ją priimti lygiai taip pat, kaip ir mes. Deja, mes prarandame galimybę, kad būtų Lietuvos lenkai, o ne lenkai Lietuvoje“, - apie gilėjančio konflikto tarp lietuvių ir lenkų sprendimo būdą kalbėjo R. Miknys.
Kartu su Mindaugu Kvietkausku knygą „Lietuviškieji Č. Milošo kontekstai“ išleidusi literatūros kritikė Viktorija Daujotytė „Įžvalgose“ atskleis, kaip kitas žymus visuomenės veikėjas, lietuviškų šaknų turintis rašytojas ir mąstytojas Česlovas Milošas Lietuvos himną vertė į lenkų kalbą.
„Didelė mįslė, kodėl Milošas tai darė. Mūsų himno tekstas iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprastas, bet jis vėlgi turi gilias šaknis – su LDK, Adomu Mickevičiumi. Matyt, Milošui buvo svarbus himno teksto visuomeninis pobūdis ir jis ieškojo atsakymo į Lietuvos ir Lenkijos santykių klausimą. Vertimas į lenkų kalbą lyg ir grąžino jį prie ištakų. Jis klausėsi to skambesio ir galvojo, kaip tai galėjo skambėti kita kalba – lenkų“, - pasakojo V. Daujotytė
Tuo tarpu trečiasis laidos pašnekovas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius M. Kvietkauskas apgailestauja, kad mūsų pedagogai kupini kompleksų jaunajai kartai skiepydami tautinę tapatybę, kuriai svetima kultūrinė tradicija, pasiekianti mus ne lietuvių, o kitomis kalbomis.
„Mums trūksta orios tapatybės, nes baimės varo į kompleksus. Atvirame šiuolaikiniame pasaulyje su kompleksais, ypač paslėptais ir neapmąstytais, su visomis po okupacijų likusiomis traumomis gyventi labai sunku. Juolab kad mitai ir emocijos turi didelės įtakos formuojant tapatybę. Tačiau Lietuva tuo ir turtinga, nes turi ne vieną galimybę tapatybės pasakojimui pateikti“, - tvirtino M. Kvietkauskas.
Laidoje „Įžvalgos“ taip pat sužinosite koks turi būti patriotizmas, nepereinantis į neapykantą kitai tautai ir kaip iš naujo atrasti Vilnių.
Laida „Įžvalgos“ – sekmadienį 16.45 val. per LRT.
Laidos vedėjas – Virginijus Savukynas.