Vakarykštė Sąjūdžio diskusija buvo tikras Ministro ir jo komandos fiasko. Jie nesugebėjo atsakyti į nė vieną kritišką pakviestų ekspertų argumentą ar klausimą, o Ministro pasirodymas galiausiai baigėsi tuo, jog jis išreiškė nuomonę, jog visa kritika jo Mokslo ir studijų įstatymui yra "komunistinė", ir, diskusijai intensyvėjant, išėjo, mat turėjo kitų reikalų.
Po šios atviros diskusijos Sąjūdžio IG klubas priėmė savo sprendimą ir poziciją dėl Ministro siūlymų ir aukštojo mokslo reformos. Pateikiame apačioje (šaltinis: http://www.pilieciai.lt/minerva/index.php?article=1318). [Primename, kad jaunimo ir visuomenės eitynės bei mitingas vyks tarp vasario 16 ir 19 d., data derinama]
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
KREIPIMASIS
Dėl aukštojo mokslo reformos
2009-01-23, Nr.23
Vilnius
Š.m. sausio 23 d. įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo organizuotas visuomenės susitikimas su LR Švietimo ir mokslo ministru p. G. Steponavičiumi. Susitikimo metu vyko diskusija dėl ketinamos įgyvendinti aukštojo mokslo reformos principų ir krypčių. Buvo aptartos Seimui pateikto svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekto pagrindinės nuostatos. Pasibaigus susitikimui įvykusiame Klubo narių pasitarime buvo išsamiai aptarti susitikimo rezultatai. Jie apibendrinti Klubo Kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriame atsispindi pamatinės Klubo nuostatos dėl aukštojo mokslo reformos.
Vyriausybei pateikus Seimui svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą tikėtasi, kad pagaliau bus sukurtas aiškus ir tvirtas teisinis pagrindas iš esmės pertvarkyti šalies aukštojo mokslo sektorių. Tačiau seniai pribrendusių ir būtinų reformų laukusios akademinės bendruomenės ir visuomenės lūkesčiai buvo dar kartą apvilti. Rengiant įstatymo pataisas nebuvo tariamasi su akademine bendruomene ir atvirai buvo ignoruojama šios srities ekspertų nuomonė bei pasiūlymai. Atsainus projekto rengėjų požiūris į visuomenę ir akademinę bendruomenę lėmė, kad pateiktasis projektas yra grindžiamas ne civilizuotuose šalyse taikoma aukštojo mokslo organizavimo ir tvarkymo patirtimi, bet sąsajų su aukštojo mokslo realijomis visiškai neturinčiomis „laisvosios rinkos" ideologijos radikaliausiomis nuostatomis. Pataisų rengėjai, užuot rimtai ir dalykiškai analizavę Lietuvos aukštojo mokslo padėtį ir perspektyvas bei atsakingai svarstę ir vertinę sumanytos reformos socialinius bei demografinius padarinius, vadovaujasi primityvia ir vykstančios pasaulinės ekonominės bei socialinės krizės kontekste kaip niekad neįtikinama ir diskredituota ideologine prielaida, jog šios srities „dereguliavimas" ir laisvosios rinkos „nematoma ranka" savaime išspręs susikaupusias šalies aukštojo mokslo problemas.
Seimui pateiktas svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektas yra konceptualiai ydingas, jo neįmanoma iš esmės pataisyti ar patobulinti. Grynai ideologinėmis ir voliuntaristinėmis prielaidomis apie laisvosios rinkos „visagalybę" ir jos tinkamumą visoms problemoms spręsti grindžiama aukštojo mokslo reforma pateko į aklavietę. Bet koks Seimo mėginimas priimti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas nesiskaitant su visuomenės ir akademinės bendruomenės nuomone bei ignoruojant potencialiai pragaištingus diletantiškos ir neatsakingos „reformos" padarinius bus vertinamas ne tik kaip mėginimas atgaivinti tarybiniais laikais viešpatavusį valdžios ideologinį bei politinį diktatą visuomenei, bet ir kaip visuomenei bei valstybei žalinga veika.
Ideologiniais štampais tebesivadovaujantiems „laisvosios rinkos" apologetams neturi būti ir nebus leidžiama nevaržomai atlikinėti socialinių eksperimentų su šalies piliečiais ir ypač su jaunimu. Su tokio pobūdžio „reformomis" negalima taikstytis, nes jos yra ne kas kita, o sąmoningai ar nesąmoningai vykdomas tautos naikinimas – Lietuvos žemėje gyvenančių žmonių prievartinę emigraciją ir išsisklaidymą po pasaulį skatinantis veiksnys.
Reikalaujame sustabdyti šio Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekto svarstymą. Lietuvos aukštojo mokslo reforma turi būti grindžiama visiškai kitokia jos tikslų, uždavinių ir vykdymo būdo samprata. Konceptualiu tokios reformos pagrindu gali būti iki šiol visų valdžios institucijų ir „reformatorių" ignoruotas ir nutylimas VU Rektoriaus ir Senato pirmininko pareiškimas, kuriame išdėstyti pamatiniai ir, turint politinės išminties bei geros valios, praktiškai įgyvendinami aukštojo mokslo sektoriaus pertvarkos principai.
Manome, kad sutelkus Lietuvos akademinės bendruomenės, ekspertų ir konstruktyviai veikti pasiryžusių valdžios institucijų jėgas, įmanoma iš esmės pertvarkyti šalies aukštojo mokslo sektorių ir įgyvendinti tikrą lūžį, o ne menamą „revoliuciją" šioje srityje. Atėjo metas aiškiai apsispręsti.
Lietuvos aukštojo mokslo reforma – vienas lemtingiausių tautai ir valstybei klausimų. Nuo jos krypties ir baigties priklausys, ar Lietuva pagaliau sugebės pasinaudoti didžiausiu savo turtu – mūsų žmonių protu ir žiniomis, ar, priešingai, negrįžtamai praras savo gabiausią jaunimą ir galutinai taps intelektą eksportuojančia šalimi. Vienos iš dviejų alternatyvių reformos koncepcijų pasirinkimas taps vienareikšmišku atsakymu į klausimą, ar ketinama įgyvendinti reforma yra į jaunimo lūkesčius ir ilgalaikius tautos bei valstybės interesus atsižvelgiantis valdžios žingsnis, ar ji yra tik dar vienas neatsakingas socialinis „laisvosios rinkos" eksperimentas, kurių virtinė pavertė Lietuvą daugeliu atžvilgių atsilikusia, turtinės nelygybės ir socialinės atskirties draskoma valstybe.
Tikimės protingo ir atsakingo apsisprendimo. Manome, kad beveik du dešimtmečius trunkančioje neatsakingo eksperimentavimo su Lietuvos žmonėmis ir valstybe istorijoje pagaliau bus padėtas taškas. Nuoširdžiai paremsime visas geranoriškas ir konstruktyvias pastangas pertvarkyti šalies aukštojo mokslo sritį. Tačiau neliksime abejingi ir pasyvūs stebėtojai, jeigu reforma ir toliau bus vykdoma vadovaujantis vien egoistiškais, siaurais ir trumparegiškais pasipinigavimo ir pelno studentijos sąskaita siekiais ir bus paversta tik dar vienu tautos naikinimo ir jos intelektinio potencialo žlugdymo įrankiu. Kuomet iškyla gyvybinių tautos ir valstybės interesų klausimai, neprincipingi kompromisai ir sprendimai yra amoralūs ir nusikalstami, todėl yra neleistini ir negalimi.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas.
Bronislovas Genzelis
Bronius Leonavičius
Justinas Marcinkevičius
Alvydas Medalinskas
Romualdas Ozolas
Romas Pakalnis
Vytautas Radžvilas
Zigmas Vaišvila
Arūnas Vytautas Žebriūnas
