Tragedija Kaune atskleidė daugelį skaudulių mūsų visuomenėje ir valstybėje, tačiau susidaro įspūdis, kad politikai ir pareigūnai nenori matyti rimtų problemų. Valdžia elgiasi kaip mažas vaikas, kuris užsidengia savo akis ir mano, kad jei jis nieko nemato, tai ir jo nemato.

O reikia suprasti, kad ši istorija yra baisi tuo, kad atskleidžia kiekvieno iš mūsų bejėgiškumą. Jei buvo tikrai pedofilijos atvejis, tai kodėl nepavyko apginti vaiko, o tėvui prisibelsti į teisėsaugos duris? Jei tai buvo paranojiškos fantazijos, kodėl nebuvo apginti žmonės nuo šmeižto? Bet kuri versija yra siaubinga, nes kiekvienas iš mūsų gali patekti į tokią padėtį ir nesulaukti pagalbos iš valstybės institucijų. O ar nėra kiekvienam pažįstama tokia bejėgiškumo situacija?

Kiek Lietuvoje žmonių, negali atsiimti savo žemės, ypatingai prie ežerų, nes jos tapo kokio nors pono nuosavybe? Ir jiems niekas nepadeda, nes viskas juk padaryta pagal įstatymus. Kiek dabar yra žmonių Lietuvos kaimuose, kurie priversti mokėti už šiukšlių išvežimą, nors jų niekas neveža. Jei pasiskundžia, tai atsako savivaldybėje, kad tai yra prievolė ir turės mokėti, o jei ne, tai dar baudą pridės. Pagaliau tokia panieka žmogui iš valstybinių įstaigų perėjo ir į monopolines įmones. Juk ką reiškia skirstomiesiems tinklams suteikta teisė kaip tik nori šokdinti savo vartotoją. Pasirodo, kad jis atsakingas už šių įmonių turtą – skaitliukus, juos turi prižiūrėti, o jei kyla menkiausias įtarimas tai šios įmonės gali nubausti vartotoją. Ir viskas vyksta pagal įstatymus. Nors ministras Arvydas Sekmokas ir sakė, kad tiek Rytų, tiek Vakarų skirstomųjų tinklų elgesys su vartotojais turi keistis, tačiau šių įmonių vadovams tai nė motais. Tokio savivaldžiavimo mūsų šalyje yra labai daug. Tad ar nuostabu, jog žmonės palaiko būtent Drąsių Kedį. Juk kiekvienas atpažįsta tą bejėgiškumo situaciją, kada tavęs negirdi ir net nenori girdėti, ką sakai.

Kartu ši istorija taip pat parodo, kokia yra viešo žodžio devalvacija: oficialių institucijų nesujaudina mesti sunkūs kaltinimai teisėjui. Kažkaip nebuvo skubėta paneigti ar patvirtinti tuos kaltinimus. Galbūt todėl, kad jau priprato, kad viešoje erdvėje pakimba baisūs kaltinimai, kurie nebūna paremti faktais. Valdžia, politikai turėtų labai rimtai susirūpinti ir suvokti, kokias pasekmes turi jų žodžiai. Ką reiškia visokiausių sąmokslų ir pseudoklanų paieškos.

Šis tragiškas įvykis atskleidžia dar vieną aspektą: visuomenė yra nusisukusi nuo valdžios ir pareigūnų. Policijai mažai kas skambina ir praneša žinių apie įtariamąjį Drąsių Kedį. Tai reiškia, kad teisingumu Lietuvoje mažai kas betiki. O kaip tą pasitikėjimą reikės atkurti?

Ir dar – visuomenė yra įaudrinta, ši tragedija gali paskatinti ir kitus imtis neadekvačių žingsnių. Štai pirmadienį nugriaudėjo sprogimas pastate, kur įsikūrę socialdemokratai ir Vaikų teisių apsaugos kontrolierė. Kai rašau šias eilutes, kol kas nežinomos šio sprogimo priežastys, tačiau akivaizdu, kad tai atspindi bendrą situaciją šalyje. O kas bus, jei tokie sprogimai ar šaudymai girdėsis kiekvieną savaitę ar kiekvieną dieną? Todėl šiandien visi pareigūnai, politikai, valstybės tarnautojai privalo gerai pagalvoti, ar tinkamai atlieka savo pareigas, ar tinkamai atsiliepia į žmonių nusiskundimus. Jie turi suprasti, kad yra ne valdovai, o tarnautojai, kuriuos nusamdė visuomenė.

Tačiau nepanašu, kad jie šį paprastą dalyką suprastų. Štai Rimantė Šalaševičiūtė nepriisima savo atsakomybės, o generalinis prokuroras Algimantas Valantinas drįso pasakyti, kad jis prokuratūros darbą vertina gerai. Jie ir toliau demonstruoja, kad yra valdovai, o ne tarnautojai, kad tik jų žodžiai yra svarūs.

Institucijų elgesys po šios tragedijos yra netoleruotinas: prie nukentėjusio vaiko neprileidžiami seneliai, generaliniam prokurorui reikėjo visos savaitės, kad jis nustatytų tik D. Kedžio dukters bylos chronologiją. Jei tokiam mažam darbeliui reikia savaitės, tai tada suprantu, kad generaliniam prokurorui tokią bylą ištirti reikia tikriausiai dešimt metų. Ir viskas bus pagal įstatymus.

Labai jaudina tai, kad prokuratūra siekia užslaptinti medžiagą, susijusia su šia byla. Štai Seimo nariams pateikta informacija yra slapta, asmenis, susijusius su šia byla, verčia pasirašyti, jog jie neteiks informacijos žiniasklaidai. Atrodo, kad pasirinkta taktika nuslėpti nuo visuomenės šios bylos detales. Tikriausiai motyvuojama tuo, kad dar daugiau nereikia erzinti visuomenės. Tačiau nuslėpta tiesa gimdo gandus ir nepasitikėjimą valstybe. Ir nuo ko saugojasi pareigūnai? Nuo savo valstybės piliečių.

Todėl ir supranti, kodėl žmonės stichiškai buriasi socialiniuose tinkluose, protestuoja gatvėse. Jei ir toliau pareigūnai save suvoks kaip valdovus, tai tokių protestų tik padaugės. O įaudrintoje visuomenėje kartais reikia tik degtuko, kad užsidegtų parako statinė.

Ar tai supras aukščiausi valstybės vadovai? Ir ar priims tinkamus sprendimus? Tai ne retoriniai klausimai: tai klausimai dėl mūsų ir mūsų vaikų ateities.