Esu giliai įsitikinęs, kad kai kurios Lietuvos savivaldybės yra tiesiog mažos kunigaikštystės. Manau, kad viena didžiausių problemų yra ta, kad savivaldose susiformavę tai, ką galima pavadinti net ne oligarchiniu modeliu, bet feodaliniu valdymu.

Netikite? Tad štai kaip viskas funkcionuoja. Į valdžią gali pakliūti tik partijos sąrašai. O tie sąrašai per dvidešimt metų yra labai panašūs. Kokie jie bus, nusprendžia partijos viršūnėlės, o gal ir ne tik jos, bet ir įtakingi vietos verslininkai. Juk niekam ne paslaptis, kad verslo ir valdžios santykiai provincijoje yra itin glaudūs, o kai kuriais atvejais – kaip Alytaus mero – ir beveik tapatūs.

Regioninė žiniasklaida nėra labai stipri: ji priklausoma tiek nuo vietos verslininkų, tiek nuo vietos valdžios. Negana to, kai kurie rajoniniai laikraščiai tiesiog priklauso politikams.

Regionuose veikiančios nevyriausybinės organizacijos skundžiasi, kad užtenka tik pakritikuoti valdžią, ir tuoj pat susilaukia sankcijų: atimamos patalpos, negauna kitos paramos. Tad realios opozicijos vietos valdžiai kaip ir nelieka.

Jei žmonės mato akivaizdžiai blogus dalykus, nieko negali padaryti, nes nėra kam pasiskųsti. Paimkime vieną pavyzdį. Štai visoje Lietuvoje pagarsėjęs šiukšlių vežimo skandalas. Kaimuose, atokiose vietose iš gyvenančių žmonių nesurenkamos šiukšlės, tačiau jie turi vis tiek mokėti. Nors kai kuriuose rajonuose tokie žmonės atleidžiami nuo prievolės mokėti, Lazdijų rajono savivaldybės meras ponas Artūras Margelis sprendimą, kad moka visi, nepriklausomai, ar jiems išveža, ar ne, tikriausiai laiko teisingu. Šio rajono žmonės ir peticijas rašė, ir protestavo, tačiau į tai niekaip nebuvo reaguojama. Žmonės net pasiskundė vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui, šis tą raštą persiuntė Alytaus apskrities atstovui, kuris savo ruožtu persiuntė Lazdijų rajono savivaldybei. Tad ar galima tikėtis kokio nors kitokio paaiškinimo, išskyrus tai, kad viskas yra gerai?

Tačiau tikėtis, kad žmonės to nemato ir nejaučia apmaudo, labai trumparegiška. Žmonės viską supranta ir mato šalies valdžios impotenciją.

Savivaldybės dangstosi savivaldos įstatymu, nors daugelyje savivaldybių telikę valdžiažmogių savivaliavimas.

Ir kaip būtų galima keisti šią situaciją? Išeitis viena – žmonėms suteikti daugiau galių. Ir jas galima suteikti labai paprastai: tereikia padaryti, kad merą žmonės rinktų tiesiogiai. Tada meras tikrai pagalvotų apie savo ateitį ir negintų tokių neteisingų sprendimų kaip mokestis už šiukšlių išvežimą jų nevežant.

Tačiau to nepakanka. Reikia, kad į savivaldybes būtų renkami piliečiai, nepriklausantys partijoms. Taip pat būtina seniūnus rinkti tiesiogiai.

Štai tada gali atsirasti tikroji savivalda Lietuvoje. Tačiau keista, kad Seimas kažin kodėl nepriima įstatymo dėl nepartinių dalyvavimo savivaldos rinkimuose, nors Konstitucinis Teismas išaiškino, jog nepartiniai gali dalyvauti savivaldos rinkimuose dar 2007 metais.

Keista, kad įvairios partijos priešinasi tiesioginiams mero rinkimams. O diskusijos apie tiesioginius seniūno rinkimus net nepakilo iki politinio lygmens.

Tad darau vieną išvadą: partijoms labai naudinga, kad būtų taip, kaip dabar yra savivaldybėse. Tačiau taip, kaip dabar yra, nenaudinga žmonėms. Ir iškyla klausimas: kodėl partijos prieš žmones?