Kauno istorija dar nesibaigia. Ir panašu, kad galutiniai taškai dar ilgai nebus sudėti. Jau rašiau, kad kaltinimai pedofilija bei po to sekusios žudynės atskleidžia, kokie esame bejėgiai mūsų valstybėje. Juk jei buvo pedofilijos atvejis, tai kaltieji nebuvo nubausti. O jei tai šmeižtas, tuomet nebuvo apginti nekaltieji. Kiekvienas galime patekti į tokią situaciją: kas nors gali tvirkinti mūsų vaikus. O taip pat gali lengvai apšmeižti. Kaip apginti ir apsiginti bet kuriuo atveju?
Tačiau ši istorija atskleidžia ir mūsų valstybės bejėgiškumą. Per visą šį laikotarpį įvairios laidos rodė neįtikinamiausius reportažus šia tema: buvo kuriamos įvairios versijos, vieni įrodinėjo vienų kaltumą, kiti – tų pačių nekaltumą. Byla atiduoda į teismą, tačiau ar yra daugiau aiškumo? Tikrai ne. Šeštadienio „Lietuvos ryte“ publikuotame interviu su prisistatyti nenorėjusiu prokuroru tiesiai teigiama, kad prieš įtariamąjį Ūsą nesurinka beveik jokių įrodymų. Minėtos faktinės aplinkybės nebuvo patvirtintos. Todėl ir buvo jam pateikti įtarimai tik dėl tvirkinimo, bet nė dėl vaiko prievartavimo.
Tačiau dalis visuomenės bei dalis politikų ir visuomenės veikėjų yra įsitikinę, kad mergaitė buvo tvirkinama, tačiau prokurorai daro viską, kad tik tuos įkalčius sunaikintų. Netgi kalbama apie pedofilų klaną, kuris daro viską, kad tik numarintų šią bylą. Štai kodėl jie reikalavo, kad atsistatydintų ar būtų atstatydintas Algimantas Valantinas iš generalinio prokuroro posto. Ką gi, A. Valantinas jau įteikė savo atsistatydinimo pareiškimą prezidentei. Tačiau ar problema liko išspręsta? Ne. Aš kaip Lietuvos pilietis negaliu jaustis saugus, kol nebus ištirtos šios kalbos: jei yra galingas pedofilų klanas, jis turi būti atskleistas ir nubaustas, o jei tai tik akių dūmimas, taip kalbėjusieji irgi privalo jausti atsakomybę.
Kas ištirs, ar tikrai buvo sąžiningai atliktas tyrimas, ar buvo bandoma suslėpti galus? Kas pasakys: ar tikrai „pedofilų klanas“ klastoja įrodymus, ar tai tik sėkmingos politinės manipuliacijos padarinys? Ta pati prokuratūra? Tačiau kas gali ja pasitikėti? O gal šio darbo turės imtis pati prezidentė Dalia Grybauskaitė? Štai čia ir slypi dar viena labai rimta problema, kurią privalės spręsti jau ne pareigūnai, bet politikai. Kaip sugrąžinti pasitikėjimą valstybės institucijomis? Juk dalies politikų rankomis tas pasitikėjimas buvo sunaikintas.
Ši istorija atskleidė ir daugiau negerų mūsų visuomenės aspektų. Atsirado politikų, politikos apžvalgininkų, žurnalistų, kurie iš karto žinojo, kas kaltas, o kas ne. Kaip teisėsaugos pareigūnai gali objektyviai dirbti, jei yra toks išankstinis spaudimas? Ar mes norime, kad sugrįžtų Linčo teismas?
Antra, puiku, kad žmonės netoleruoja pedofilijos. Tačiau ar mūsų visuomenėje yra gyva pagarba gyvybei? Juk buvo nužudyti du žmonės. Ir tuo mažai kas piktinasi. Bet kažkodėl net kai kas papiktino, kad Ūsui suteikta apsauga. Tačiau bet kurį žmogų, net jei jis ir padarė žiaurius nusikaltimus, mūsų valstybė privalo apsaugoti nuo susidorojimo ir apsaugoti jo gyvybę.
